Kaip gimė idėja nuomoti Kalėdinius kostiumus ir vakarinius aprėdus

Mus susirado ganėtinai jaunas žmogus, gal kokių 30 ar kiek daugiau. Paprašė senelio kostiumo. Gal kažkiek neįprastai pasirodė, kad toks jaunas vyriškis prašo. Bet, matyt, sunkus akmuo gulėjo ant širdies, tad pasiūlius kavos puodelį neatsisakė..

"Išsiskyriau", - sunkiai pradėjo pasakojimą su giliu atodūsiu, - "išsiskyriau, kai mažino mūsų įmonę, mes auginom 2,5 m mergytę. Atsistojau į darbo biržą, bet uošvei nepatiko, kad "sėdziu" be darbo ir taip įvyko... jog mano šeimos santykiai iširo jai padedant. Kaltas esu, kad taip ilgai ieškojau. Bet... žmona norėjo, kad alga nebūtų minimumas - nenorėjau jos nuvilti.." Pašnekovo akyse pasirodė ašaros ir tylūs žodžiai "neturiu prasmės gyventi, man neleidžia susitikti su mažyle" taip smigo mums, kaip koks aštrus peilis. - "Paskutinį kartą pabandysiu, gal pavyks ją pamatyti darželyje. Nusprendžiau apsirengti Kalėdų seneliu"..

Mums patiems pasidarė sunku, atrodė, kad gurkšnis kavos pastrigo gerklėje.. Šiai mažylei turėtų būti beveik 6 metai.. Mūsų žiniomis, mažylę augina buvęs Kalėdų senelis.. Tas paskutinis pasimatymas visa laimė, nebuvo paskutinis. O tas legendinis Kalėdų senelio kostiumas eina iš rankų į rankas.. Mes tikime, kad šis aprėdas dar ne vienai istorijai suteiks stebuklo.