Savanorės Vilijos istorija

Esu gyvenime patyrusi ir šalto, ir šilto. Pati daug neturėdama visada padėdavau prašantiems pagalbos (jei turėjau galimybių) ir taip įsitraukiau į rimtesnę savanorystę. Ši veikla tapo mano gyvenimo dalimi. Malonu suteikti pagalbą ir už tai išgirsti "ačiū tau, mano gražuole" (iš senjorės kuriai pritaikiau megztuką kad nesušaltų). Malonus jausmas apima, kai ateina vaikai pasižiūrėti batų ir sako: „mano sesė yra trečiokė, gal jai ko yra?“ Ir mes randam ir sesei, ir mamai, ir tas džiaugsmas, tas akių spindesys atperka viską. Džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes tas žmonių dėkingumas ir tas jausmas, kad kažkam tai suteikia laimės ir tikėjimo gerumu, mane pakrauna pačią nepasiduot gyvenimo kelyje.