Lengva priklausomybė

  Jau turim įprotį kas mėnesį sukti į Šiaulius atsigerti rytinės kavos, apsikabinti, pasidalinti savo sėkmėmis ir nesėkmėmis, pasidalinti svajonėmis ir pamąstymais. Kiekvienas susitikimų rytmetys būna su nauja ypatinga istorija. Šis susitikimas irgi buvo ypatingas, nes kvietimas susitikti stikliniame pastate skambėjo mįslingai.. Karštomis vasaros dienomis languotas statinys tikrai nežavi; bet nesame linkusios ginčytis su kolegomis iš VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuro. Na, jeigu sakė, kad susitikimo erdvė Šiaulių arenoje, okei... ir iškart mintis, verslas nori susipažinti su NVO - mums pasigirdo ar čia tikrai? Bet apie viską iš pradžių.
  Kai tik atvėrėme VIP įėjimo duris, pasigirdo gerai pažįstami balsai.. Žmonės, kuriuos pamatėme plačiuose koridoriuose mus pasitiko su nuoširdžiomis šypsenomis, rankomis, kurios tiesėsi apsikabinti. Tas jausmas... sentimentalus... išlydė nepatiklias mintis apie langų pilną pastatą, slepiantį paslaptis savo nebyliose sienose. Akimis bandėme įvertinti pirmą įspūdį... Erdvės tiek, kad net nesunku būtų pasimesti.. Maloniai vėsu pasirodė apatiniame aukšte. Prieš duris pasitiko mus Sidabrinės linijos stendas.. Ach, kaip miela... Tai mažai Šiaulių Sidabrinės linijos komandai tikrai trūksta nuoširdumo pilnų savanorių širdžių. 
    Pakilus laiptais į kavinukę, subtilus dizainas pritraukė pozityvia gamtos spalva. Prisipildę stiklinę gaivaus vandens, klestelėjome į patogius minkštasuolius. Rojus... Buvusi tyli erdvė prisipldė gyvenimu besidžiaugiančių NVO narių ir jų partnerių klegesiu. Net jei ir naujai prisijungęs į tokį būrį, negausi pastovėti vienišas, nes čia tave tuojau pat kam nors pristatys paplepėjimui arba tiesiog kas nors prieis susipažinti. Tas jausmas, kai nėra konkurencijos, pagiežos, nepasitenkinimo leidžia užsimiršti laike - kaip išsvajotas pasaulis, iš kurio nesinori grįžti. 
   Šios dienos naują istoriją mūsų širdyse išrašė Rūta, kurios ,,vaikas" pagal žmonių metus būtų bandantis sėdėti. Tai CREPUR - augaliniai desertai be gliuteno ir pridėtinio cukraus. Apie gamybinius procesus prakalbusi Rūta sukėlė susižavėjimą. Teko paragauti patraukliai atrodančių desertukų: išties jie maloniai vėsino gomurį karštą vasarišką dieną. Jausmas lyg kas būtų pavaišinęs ledų gabaliuku. Jei kam pasidarė įdomūs desertukai, CREPUR turi savo FB puslapuką.
    Po tokios skanios egzotikos Šiaulių arenos šeimininkės pakvietė pasivaikščioti po Šiaulių arenos užkuliusius ir išgirsti įdomių pasakojimų. Ant šaltų arenos sienų tyliai kabojo Laiptų galerijos paveikslai. Tą pilką koridoriaus erdvę panardino į spalvotą potėpių pasaulį. Smagu spalvose paganyti akis. Pakilę laiptais į ketvirtą aukštą pamatėme balkoninius kambariukus, kuriuose galima daryti įvairius darbinius/projektinius susitikimus, dirbtuves. Nusileidę į apačią, buvom palydėti į spaudos salę... Tikėjomės duoti interviu arba bent jau pasiklausyti... (juokaujam, aišku) Bet salėje kabojo viską pasakanti foto sienelė be pašnekovų. Įdomi ekskursija. Verslios moterys pristatė galimybes, kaip galima pasinaudoti visomis jų turimomis erdvėmis. Tikrai buvo įdomūs atviri pašnekesiai su verslu. Kvietimas susipažinti pasiteisino visais 200 procentų.