2,5 paros su Kauno Valdorfo mokykla

     Nuo sekmadienio vėlyvo vakaro iki trečiadienio ankstyvo ryto Dirbtuvių namai trumpam pavirto bičių aviliu. Kaip senais laikais buvusioje mokykloje šurmuliavo vaikai, jų mokytojai, skambėjo juokas, ginčai, muzika. Trumpam pastatas grįžo į mokslo pasaulį.
    Valdorfo mokykla savo disciplinomis labai skiriasi nuo tradicinės mokyklos. Valdorfo pedagogika - ugdymas, siekiant integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi. Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo prie analizės, dėsningumų, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarsi atrandama.
         2 dienas Kauno Valdorfo mokyklos mokiniai mokėsi tam tikrų gyvenimo įgūdžių:
                         bendravimo su karta, kuri jiems tiktų į senelius;
                         lavino medžiagų sukirpimo įgūdžius;
                         mokėsi drabužių priežiūros elementų;
                         siuvo ir maketavo;
                         ruošė medžiagas sėdmaišiams ir kitiems gaminiams;
                         skaldė malkas;
                         virė maistą lauko sąlygomis;
                         sistemingai rūšiavo daiktus;
                         mokėsi chemijos, ekonomikos, verslumo;
                         gelbėjo savanoriams kasdieniniuose darbuose;
                         mokėsi pirmos pagalbos;
                         dalyvavo pilietiškumo pamokoje;
                         lavino tarpusavio bendravimo įgūdžius;
                         sportavo;
                         dalinosi darbais;
                         domėjosi istorija,....
       Įdomiausia tai, kad mokytojai dalyvavo su mokiniais bendrose veiklose: taip kaip tėvai kartu kažką veikia su savo atžalomis. Mums dažnai iškildavo klausimas, kas atvažiavo su moksleivių grupe: tėvai ar mokytojai? Pagarbus bendravimas vieni kitų atžvilgiu tarsi sakė, kad tėvai juos atlydėjo į šią patyriminę edukaciją. Ir nors vadovai sakė, kad jie 100 proc. yra šios grupės mokytojai, tarpusavio bendravimas labai priminė gerus šeimos santykius: jie nuoširdžiai vieni kitais rūpinosi, nesijautė per didelė kontrolė, nesigirdėjo klykiančių, isterijos kupinų balsų, nesimatė įtampos veiduose. Jie visi žinojo, ko atvažiavo. 
       Po 2,5 paros mums trukusio šurmulio, busvusioje mokykloje vėl stojo tyla. Savanoriai grįžo į rutiną, iš kurios jaunimas juos buvo ištraukęs... Gera buvo visiems bent trumpam pabėgti iš kasdieninės rutinos.